Svečiuose pas Marijų Janušauską
Dar Birželio viduryje lankėmės ūkininko Marijaus Janušausko ūkyje. Jis yra vienas iš pirmųjų Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narių, atviras naujovėms bei drąsiai eksperimentuojantis bei ištvermingai ieškantis ūkiui tinkamiausių technologijų. Jo ūkio laukai išsidėstę kalvotoje Sūduvos aukštumoje, Lietuvos pietvakariuose. Gražūs ten kraštovaizdžiai, tačiau ūkininkauti - tikras iššūkis, nes reljefas labai kalvotas.
Ūkio dydis - kiek daugiau nei 800 ha, kuriuose auga žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, pupos, avižos, vasariniai kviečiai, žirniai, grikiai. Marijus dirba laukus, taikydamas minimalaus žemės dirbimo technologiją, tačiau pradėjo naudoti ir tiesioginę sėją.
Šį sezoną žieminiai rapsai ir pupos buvo pasėti tiesiogiai, be papildomo žemės dirbimo. Ir rapsų, ir pupų pasėliai šiandien atrodo labai gražiai: vienodai sudygę, tolygūs, nežiūrint į tai, kad buvo pasėti kalvotuose laukuose, esant labai nepastovioms meteorologinėms sąlygoms. Tolygūs pasėliai yra tiesioginės sėjos vienas iš privalumų, kuomet išsaugoma dirvožemio drėgmė vienodai: ir kalvų viršūnėse, ir jų papėdėse. Kitas, ne mažaiu svarbus, šios technologijos privalumas - tolygus sėklų sudygimas, kuris tiesiogiai įtakoja tolesnį sėkmingą augalų vystymąsi.
Dirvožemiai Marijaus dirbamuose laukuose yra labai įvairūs ir, pasak šeimininko, kol sėjant nuvažiuojama iš vieno lauko galo į kitą, sutinkama ir molio, ir smėlio, ir durpžemio po kelis kartus. Yra tokių vietų laukuose, kur žemės našumo balas tesiekia 25-is, yra ir laukų, kur dirvos našumas įvertintas net 52-ais balais. Marijus sako, kad 70% visų jo dirbamų laukų, žemės našumo balas svyruoja nuo 32-ų iki 42-ų. Palyginimui, vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas yra 39,79. Tikras iššūkis yra ne tik ūkininkauti tokioje vietoje, bet ir sugebėti tai daryti pelningai. Pelnas yra svarbiausias bet kurio ūkio vystymosi rodiklis, tačiau kada jis yra derinamas su gamtos apsauga - tai kelis kartus didesnė nauda visiems: ir dirvožemiui, ir orui, ir vandeniui, ir augalams, ir pačiam žmogui. Ir tai ne tušti žodžiai, o realiais veiksmais pagrįsti pasirinkimai, kuriuos Marijus kažkada padarė ir šiandien džiaugiasi tuo, ką jau yra pasiekęs. Teisinga sėjomaina, tarpinių pasėlių auginimas, tiesioginė sėja - tai pagrindinės priemonės, nusakančios tausojamojo ūkininkavimo būdą. Ar kiekvienas, kuris šiandien ūkininkauja, gali taip dirbti? Atsakymas - taip, gali, ir turi, jei nori išlikti gyvybingu šiais nelengvais laikais. Ne didžiausias derlingumas turėtų būti siekis ūkininkui, tačiau gautas pelningumas iš hektaro. Galima užauginti 5-ias t/ha kviečių, ir gauti iš to dvi tonas pelno (kas šiandien sudarytų apie 400 Eur/ha), galima kulti 8-ias t/ha, tačiau joms užauginti išleisti apie 1200 Eur/ha, kas sudarytų apie 6-ias t/ha. Pelningumas gautas iš hektaro toks pat, tačiau rizika, susijusi su išlaidomis, daug didesnė, kada siekiama didesnių derlingumų. Kreditus už trąšas, chemiją, techniką, reikės grąžinti, nežiūrint į tai, ar metai buvo geri, ar ne.
Ūkininkavimas Marijui ne tik verslas, kurį norėtų išsaugoti ateities kartoms, bet ir gyvenimo stilius, jo gyvenimo būdas, į kurį įtraukta visa šeima. Tai ir šeimos turtas, jos hobis, savirealizacijos terpė. “Mes mylime ūkininkavimą, džiaugiamės savo ūkiu, jį tęsiame kurti, jis yra mūsų nulipdytas kūrinys. Mes mylime tai, ką darome”- su tvirtu tikėjimu teigia Marijus.
Dėkojame Marijui už mums skirtą laiką, už informaciją, už norą tobulėti ir dalintis patirtimi su kitais, už jo energiją ir draugiškumą. Sėkmės ir klestėjimo!
LNTŽA informacija
Vaderstad Proceed sėjamosios demo lauko diena ūkininko Jono Venslovo ūkyje
Šių metų gegužės 1-ą dieną Mikniunų kaime (Rokiškio rajonas) buvo demonstruojama tiksliojo išsėjimo Vaderstad Proceed sėjamoji. Tai universali sėjamoji, nes ja vienodai gerai galima sėti į neišdirbtą žemę tiesiogiai, į minimaliai išdirbtą dirvą ir sėkmingai naudoti ūkyje, kuris taiko ariminę technologiją. Išskirtinis šios sėjamosios bruožas - punktyrinė sėja, kada sėklos išbarstomos eilutėje ne bet kaip, o išdėliojamos vienodais atstumais. Ja sėti galima įvairiausias kultūras: javus, ankštines, rapsus, sojas, kukurūzus, saulėgrąžas, runkelius ir kt. Tarpueilio plotį galima keisti, priklausomai nuo to, kokia kultūra yra sėjama: 25 cm, 50 cm, 75 cm. Galima versija ir su kiek siauresniais tarpueiliais - 22,5 cm ir 45 cm.
Sėjamosios demonstracijos metu vasariniai kviečiai buvo sėjami tiesiogiai į neišdirtą dirvą dviejomis skirtingomis sėklos normomis - 200 sėklų/m2 ir 250 sėklų/m2. Sėjos kokybė buvo labai gera, nors atskiruose lauko ploteliuose dirva dar buvo kiek per drėgna. Dirvos tipas - priesmėlis su lengvu priemoliu. Kviečių sudygimo kokybę ir tolimesnį jų augimą bus galima įvertinti vėliau.
Jonas Venslovas - vienas iš pirmųjų ūkininkų Lietuvoje, pradėjęs taikyti tiesioginę sėją (ne atskiruose laukuose, o viso ūkio plote iš karto). Šiandien, praėjus beveik 8-iems metams nuo to laiko, rezultatai akivaizdūs: pasėliai tolygūs, vienodos spalvos, juose nematyti tuščių vietų, nors jie išsidėstę kalvoto reljefo vietovėje. Kaip pats Jonas pastebėjo, po stipresnių liūčių žemesnėse laukų vietose atsiranda balos, tačiau jos ilgai neužsilaiko, nes pakankamai greitai susigeria į žemę ir tuo pačiu prisimena laikus, kada dar dirbdavo žemę, balos šiose vietose daug ilgiau stovėdavo, padarydamos žalą pasėliams bei stabdydamos darbus. Iš to galima padaryti išvadą, kad dalį drenažo sistemų problemų galime išspręsti neinvestuodami pinigų į jų remontą, o, tiesiog, užtenka pekeisti ūkininkavimo technologiją - nustoti intensyviai žemę dirbti, vietoje to pasirenkant tiesioginės sėjos būdą. Nustojus mechaniškai ardyti dirvą, su laiku pagerėja jos struktūra, padidėja vandens imlumas, žemė geba sukaupti daugiau organinės anglies. O visa tai - sveiko dirvožemio požymiai.
Džiaugiamės Jono pasiekimais ir palaikome nepaliaujamą jo norą kurti ūkį harmonijoje su gamta. Svarbu išmokti ne tik imti, bet ir atiduoti. Pasak Jono, į žemę reikia investuoti, jei norim, kad ir ji mums duotų. Ją reikia išmokti gerbti ir neišduoti, nes ji išdavysčių neatleidžia. Ši filosofija jį lydi šiandien, ir, tikiu, lydės ir ateityje.
Ir viesiems Jums, kurie dar tik galvojate, nėra vėlu pradėti veikti kitaip jau dabar!
LNTŽA informacija
Trumpa apžvalga įvykusio renginio-lauko dienos „Bearimė žemdirbystė – ūkininko Vytauto Valaičio patirtis taikant tiesioginę sėją Dzūkijoje“
Šių metų balandžio 9-ą dieną vyko lauko diena-seminaras pas Alytaus rajone ūkininkaujantį Vytautą Valaitį. Šis ūkininkas yra LNTŽA narys ir neatsitiktinai jo ūkis buvo pasirinktas, kaip pavyzdys, kur ūkininkaujama glaudžiame ryšyje su gamta, taikant tiesioginę sėją, sėjomainą, auginant tarpinius pasėlius, naudojant daug mažiau mineralinių trąšų, nei įprastame ūkyje. Renginys organizuotas LIFE IP EnerLIT projekto komandos iš Žemės ūkio ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros kartu su LNTŽA. Dar šių metų rudenį planuojama surengti panašią lauko dieną kitame Lietuvos ūkyje, kuriame taikoma supaprastinta ūkininkavimo technologija. Sekite informaciją.
Vytautas Valaitis - ūkininkas, kuris tiki tuo, ką daro ir daro tai, kuo tiki. Nebijo ieškoti nestandartinių sprendimų, bandydamas naujas technologijas, kurios ne tik saugo dirvožemį, bet ir jį atstato, daro sveikesnį ir tvaresnį. Nepažinus kelias visada reikalauja daugiau susitelkimo, dėmesio detalėms, drąsos ir tikėjimo. Žinias ir patirtį įgyjame savo veiksmais, dažnai kraštutiniais sprendimais, nepaliaujamu domėjimusi ir nesibaigiančiais eksperimentais. Smagu, kada rezultatai pateisina lūkesčius. Tai patvirtina pamatyti ūkininko laukai, kuriuose gražiai auga žieminės kultūros, ir pamatytas dirvožemis, kuriame gausu sliekų po žemės paviršių dengiančiomis augalinėmis liekanomis. Žvelgiant dar gyliau, ir mikroorganizmams čia sudarytos palankios sąlygos gyvuoti ir kartu veikti, kūriant tinkamą dirvožemio struktūrą, kuri tiesiogiai įtakoja būsimą augalų derlių. Kad tai nebūtų vien tušti žodžiai, ūkininkas Vytautas pateikia praėjusiais metais augintų kultūrų derlingumus: Ž.Kviečių - 7,8 t/ha, Ž.Rapsų - 4,0 t/ha, Pupų - 5,5 t/ha. Tai labai aukšti derlingumai, turint galvoje sumažintus įdėjimus, buvusius orus ir Dzūkijos dirvožemius. Dirvožemiai čia įvairūs ir skirtingi. Vertinant juos balais, jie svyruoja nuo 38 iki 50-ies. Tai nėra blogos žemės, kaip mes paprastai įpratę vertinti dirbamą žemę šiame regione. Dzūkijoje yra ir prastesnių dirvožemių, ir labiau kalvotų vietovių, nei pas Vytautą. Tokiuose dirvožemiuose beariminių technologijų ir tiesioginės sėjos taikymas turi būti privalumas ir garantas ūkio pelningumui. Arimo technologija kalvotose vietovėse didina dirvožemio vandens eroziją, gadina jo struktūrą. O tai tiesiogiai mažina šių dirvožemių potencialą užauginti gerą kultūrų derlių, netgi, panaudojus didesnias mineralinių trąšų normas. Vytautas pas save ūkyje jau 5-us metus taiko tiesioginės sėjos technologiją be žemės dirbimo ir yra patenkintas rezultatais. Jis nori, kad vaikai tęstų jo pradėtą darbą, tausotų dirvožemį ir pelningai ūkininkautų harmonijoje su gamta. Ir mes jam to nuoširdžiai linkime.
Dėkojame Vytautui už seminarui skirtą laiką, už pasidalintą patirtį, už parodytus laukus, už tai, kad drąsiai neša žinią ir nebijo ieškoti. Dėkojame Vytauto šeimai, organizatoriams, pranešėjams, dėkojame visiems atvykusiems į šią lauko dieną, klausiusiems, žiūrėjusiems, diskutavusiems, išsakiusiems ir kitokią nuomonę. Nes tik ieškojimuose, pagrįstuose ginčuose, draugiškuose pasidalinimuose gimsta tiesa.
LNTŽA informacija.
Žemiau pateiktos nuotraukos iš ūkininko Vytauto asmeninio albumo.
Informacija iš ŽŪM internetinio puslapio apie planuojamą lauko dieną.
https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-dalyvauti-bearimiu-technologiju-lauko-dienoje/
Kviečiame dalyvauti bearimių technologijų lauko dienoje
Ūkininkai, besidomintys galimybe dirbti darnoje su gamta bei norintys taikyti tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas, balandžio 9 d. kviečiami dalyvauti lauko dienoje „Bearimė žemdirbystė – ūkininko Vytauto Valaičio patirtis taikant tiesioginę sėją Dzūkijoje“. Renginys prasidės 9 val. 30 min., vyks Pabaliuose (Alytaus raj.).
Renginio dalyviai galės iš pirmų lūpų išgirsti apie tiesioginės sėjos praktiką Dzūkijoje, apžiūrėti ūkininko V. Valaičio auginamas žemės ūkio kultūras, bearimei žemdirbystei skirtą techniką, išgirsti mokslines įžvalgas, kodėl tiesioginės sėjos būdas yra palankus aplinkai ir naudingas ūkiui. Taip pat sužinos apie bearimių technologijų plėtrai skirtos Modernizavimo fondo investicinės priemonės rezultatus, pasidalys bearimio ūkininkavimo įžvalgomis ir patirtimi.
Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, tai galite padaryti čia.
Daugiau informacijos programoje, taip pat galima kreiptis į Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorių Aleksą Bukiną, tel. +370 664 87 477, el. paštu aleksas.bukinas@zum.lt.
Renginį organizuoja LIFE IP EnerLIT projekto komanda iš Žemės ūkio ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija.
EARA (European Alliance for Regenerative Agriculture) iniciatorių pakvietimu, LNTŽA atstovas dalyvavo Vokietijoje lapkričio 15-17 -ą dienomis vykusiame Europos valstybių regeneracinio žemės ūkio technologijas taikančių ūkininkų susirinkime, kurio metu buvo sukurtas Europos regeneracinio žemės ūkio aljansas (EARA). Šio aljanso idėjos ir tikslai išdėstyti pranešime spaudai (žiūrėti žemiau).
Europos regeneracinio žemės ūkio aljansas (EARA)
Pranešimas spaudai | 2023 m. lapkričio 17 d.
„Ūkininkavimo Pionieriai“ Schloss Kirchberg'e įkūrė Europos regeneracinio žemės ūkio aljansą. Dvi dienas 50-imt pažangiausių regeneracinio žemės ūkio ūkininkų iš daugiau nei 20-ies Europos šalių susirinko į Schloss Kirchberg'ą ir savarankiškai organizavo koordinavimo ir politinio gynimo aljansą. Ši konferencija tapo kulminacija vis spartėjančios ir augančios atsinaujinančios bendruomenės Europoje ir už jos ribų.
Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, būtina ūkininkauti, taikant atsinaujinančio žemės ūkio metodus su tikslu gauti maistinėmis medžiagomis turtingą, atsparų išorės faktoriams ir aukštą derlių. Jį užauginti galima vadovaujantis biologinės įvairovės bei ekologinio ūkininkavimo principais.
EARA padės siekti, kad regeneracinio žemės ūkio propaguotojų balsai būtų girdimi ir svarbūs atitinkamuose politiniuose diskursuose, skatinant atkuriamosias mūsų žemės ūkio ir maisto produktų ekosistemų transformacijas. Konferencijoje buvo sukurta bendra misija, vizija ir organizacinė institucija, leidžianti koordinuoti ir daryti įtaką žemės ūkio politikos formuotojams.
Aljanso tikslas – vadovauti politinių ir ekonominių sprendimų priėmimui ES valstybėse narėse ir ES institucijose bei korporacijose ir neleisti pramonės šakoms dominuoti atsinaujinančio žemės ūkio apibrėžimo diskurse. Savaime aišku, kad ją apibrėžiančius principus turi formuoti atsinaujinančios žemdirbystės pradininkai.
EARA šiuo metu rengia Baltąją knygą dėl atsinaujinančių regeneracinio žemės ūkio ekologinių sistemų Europoje, ateinančiai klimato kaitos konferencijai Dubajuje (COP28). EARA parengs į ūkininkus ir dirvožemio sveikatą orientuotą pasiūlymą dėl BŽŪP po 2027 m. Mes pasisakome už BŽŪP, kurią būtų galima sukurti sąžiningumu, planavimo saugumu, debiurokratizacija ir darbo rezultatais pagrįstu atlygiu ūkininkams, kartu didinant atsparumą ir diegiant naujoves žemės ūkio gamyboje per socialinį ir ekologinį atsinaujinimą ir kad tai teiktų naudą visiems vienodai: ūkininkams, žmonėms ir visai planetai.
Fonas
Ūkininkai visoje Europoje patiria didelį spaudimą dėl klimato kaitos, biurokratinės naštos, darbo jėgos trūkumo ir kitų veiksnių. Ūkininkai ir piliečiai kenčia nuo augančios rinkos ir galios asimetrijos žemės ūkio maisto produktų ekosistemose.
Dabartinis valdymo būdas nesugeba palengvinti būtinų socialinių ir ekologinių tendencijų pasikeitimų. Konkuruojantys politikos naratyvai, naudojami siekiant palengvinti tendencijų pasikeitimą, privedė prie praktinės žemės ūkio politikos aklavietės. Regeneracinei transformacijai trukdo dominuojančia praktika pagrįstas ir trumpalaikis politikos požiūris, kuris atitolina ūkininkus nuo jos, kai tuo pačiu yra labai svarbu užsitikrinti visapusį saugumą nepastovioje rinkos aplinkoje.
EARA deklaruoja keturis pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis skatinamas atsinaujinantis žemės ūkis:
1. Regeneracija yra į rezultatą orientuotas procesas, susijęs su socialine, ekologine ir ekonomine sveikata.
2. Regeneracija priklauso nuo konteksto.
3. Regeneracija yra gyvybinius procesus gerinantis veiksmas, nuolatos besivystantis kontekste, o ne pastovi ir nekintama būsena.
4. Regeneracija yra sisteminė.
Europos regeneracinio žemės ūkio aljansas (EARA)
Steigiamoji ūkininkų konferencija
2023 m. lapkričio 15–17 d. | Akademie Schloss Kirchberg/Jagst, Vokietija
Interneto svetainė:
www.eara.farm
Nuotraukos iš konferencijos:
LNTŽA informacija.
Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūrą vykdo LIFE programos integruotąjį projektą "Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje", tuo tikslu rengiamos lauko dienos pas ūkininkus įvairiuose šalies regionuose. Bendradarbiaujama su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija.
Šių metų spalio 16-ą dieną vyko lauko diena - seminaras pas asociacijos narį, ūkininką Aleksandrą Kireilį. Išsamią informaciją apie šį renginį rasite atsidarę žemiau pateiktą nuorodą.
 | Straipsnis, seminaras.pdf (1.72MB) |
| Straipsnis, seminaras.pdf (1.72MB) |
Asociacijos informacija.
Melioracijos dabartis ir ateitis: ką darome ir ką darysime, kaip darysime - realios situacijos įvertinimas laukuose
Šių metų Liepos 27 dieną Rokiškio rajone, Kalviuose LNTŽA pakvietimu lankėsi LR žemės ūkio Viceministras Donatas Dudutis, Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė, Melioracijos ir infrastrutūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Markevičienė. Susitikimo metu Viceministras trumpai pristatė Melioracijos fondo projektą, išklausė susitikime dalyvavusių ūkininkų pasisakymus, nuomones melioracijos įrenginių tvarkymo bei priežiūros klausimais. Visi dalyvaujantys susitikime turėjo galimybę išsakyti savo nuomones Melioracijos fondo steigimo, melioracijos įrenginių priežiūros bei remonto klausimais. Buvo pateikta keliatas dalykiškų pasliūlymų iš rajono specialistų pusės ir ūkininkų tarpo. Susirinkę ūkininkai išreiškė nepritarimą tokio fondo steigimui ir išdėstė pagrįstus argumentus, kodėl nepritaria. Konkretūs pasiūlymai dėl Melioracijos fondo projekto suguls į LNTŽA raštą, adresuotą LR žemės ūkio ministerijai. Po dalykinės ir konstuktyvios diskusijos, žemės ūkio ministerijos atstovai kartu su asociacijos nariais vyko apžiūrėti rajono teritorijoje savarankiškai ūkininkų tvarkomų melioracijos įrenginių (griovių, drenažo sistemų), bei pasinaudojus Europine parama atliktų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų. Atrodo, kad ir vieniems, ir kitiems susitikimas paliko gerą įspūdį ir buvo pakankamai informatyvus.
LNTŽA informacija
manoūkis.lt : "Deklaruojama neariminė žemdirbystė ar tik jos imitacija?"
Rokiškio r. Dar pernai suartos dirvos šį pavasarį jau tapo bearimės technologijos pasėliais. Tokią galimybę leidžia deklaravimo taisyklės. Ūkininkai tuo naudojasi, tačiau ir patys pripažįsta, kad tai „pasityčiojimas iš dirvožemių“.
Ūkininkas Jonas Venslovas ir žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Tai manoūkis.lt nuotrauka.
Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/deklaruojama-nearimine-zemdirbyste-ar-tik-jos-imitacija
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Asociacijos organizuotoje Lauko dienoje
Š. m. birželio 11 d. buvo organizuota lauko diena „Praktinė ūkininkų patirtis, taikant neariminę tausojamąją žemdirbystę“, kurioje dalyvavo ministras Kęstutis Navickas ir didelis būrys ūkininkų, Asociacijos narių. Ministras labai aktyviai domėjosi neariminės žemdirbystės technologijomis, bendravo su ūkininkais ir vizito įspūdžiais pasidalino savo facebook paskyroje.
Lauko dienos metu buvo galima apžiūrėti pasėlius, stebėti, kaip laukuose dirba tokiam ūkininkavimui skirta technika, aptarti esamas neariminės tausojamosios žemdirbystės problemas bei ateities perspektyvas, planuojamus neariamųjų technologijų plėtrai skirtus paramos instrumentus naujuoju ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu.
Lauko dienos metu buvo lankomasi pas ūkininkus Aleksandrą Kireilį (Naiviai, Skapiškio sen., Kupiškio r.) ir Joną Venslovą (Kalviai, Kamajų sen., Rokiškio r.).
Daugiau informacijos apie renginį čia:
https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/nearimine-zemdirbyste-nauda-ir-zmogui-ir-gamtai
https://zum.lrv.lt/lt/galerija/lietuvos-nearimines-tausojamosios-zemdirbystes-asociacijos-organizuotos-lauko-dienos
Su LNTŽA nariais susitiko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
Nuotoliniu būdu vykusio susitikimo metu aptarti aktualūs dirvožemio išsaugojimo, erozijos mažinimo, tvaraus ūkininkavimo klausimai, kuriuos sprendžia jau metus savo veiklą vykdanti Asociacija. Ministras K. Navickas ne tik susipažino su Asociacijos veikla, bet ir išreiškė palaikymą dirvožemio tausojimo idėjoms, patikindamas, kad tam tikri palankūs tokiam ūkininkavimui sprendimai bus priimti jau netolimoje ateityje. Kaip teigiama ŽŪM pranešime, šie metai bus išnaudoti rengimuisi realizuoti naujas priemones Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. ,,Noriu, kad, atsižvelgiant į žemdirbystės specifiką, nuo 2023 m. Kaimo plėtros programoje įvyktų kokybinis pokytis“, – sakė K. Navickas.
Plačiau apie susitikimą - https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/neariamosios-zemdirbystes-technologijos-geras-budas-issaugoti-dirvozemio-sveikata
    |
      |