Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija 

Čia prašome įrašyti savo šūkį


Neariminei žemdirbystei – Modernizavimo fondo lėšos

Aplinkos apsaugos Modernizavimo fondas 8 mln. eurų numato neariminei žemdirbystei. Rokiškio rajone susitikę Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos bei Žemės ūkio ministerijos atstovai diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.

Svečių sąrašas ne toks ir trumpas
Rugsėjo 17 d. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) kvietimu Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Rimšionių kaime lankėsi Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, ministro Kęstučio Navicko patarėja Kristina Simonaitytė, ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius ir vyriausiasis specialistas Rimantas Krasuckis. Susitikti su žemdirbiais atvyko ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa.
„Koronaviruso šmėkla neleido sukviesti didesnio Asociacijos narių būrio. Mūsų organizacijai šiame susitikime atstovauja Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Pakruojo ir Anykščių rajonų žemdirbiai“, – svečių sąrašą apžvelgė LNTŽA pirmininkas, Kalvių km. ūkininkas Jonas Venslovas.

Susitikimo tikslas
Aplinkos apsaugos Modernizavimo fondo, suformuoto energetinio efektyvumo didinimui, lėšas planuojama skirstyti pagal aštuonias kryptis. Viena fondo paramos sričių – žemės ūkis, kuris irgi yra įpareigotas gerinti klimato raidos rodiklius – mažinti anglies dvideginio emisiją.
Jau šiais metais Fondo lėšomis Lietuvos biudžetą turėtų papildyti per 60 mln. eurų, kurių 8 mln. numatyti neariminei žemdirbystei. LNTŽA bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai ir diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.
Jau praėjusių metų spalį Ukmergėje vykusiame dviejų asociacijų – LNTŽA ir Lietuvos grūdų augintojų – susitikime buvo apsispręsta: neariminės tausojamosios žemdirbystės sąvoka apima tiesioginę (No-till) ir juostinę (Strip-till) sėją bei žemės skutimą iki 8 cm, o gilesnis skutimas laikomas tradiciniu žemės arimu.
Šiuo metu LNTŽA siekia, kad Modernizavimo fondo neariminei žemdirbystei numatytos lėšos būtų skirtos No–till tiesioginės sėjos principu dirbantiesiems žemę, o paramos intensyvumas siektų 70 proc.
Iki susitikimo su Asociacijos nariais ŽŪM nuostata buvo tokia: žemdirbystės principų paramos sąmatinė vertė turėtų siekti apie 200 tūkst. eurų, intensyvumas – 40 proc. neišskiriant No-till ir Strip-till sekėjų.

Kokios investicijos tinkamiausios finansuoti?
Vyriausybės ir LNTŽA atstovai sutaria: parama bus skirta tik sėjos padargams įsigyti – lėšų nenumatoma traktoriams ar kombainams. Asociacijos narių įsitikinimu, ūkininkas, projekto lėšomis įsigijęs tiesioginę sėjamąją, po penkerių metų nepuls jo parduoti, koks buvo ne vienas traktoriaus ar kombaino pardavimo atvejis. Žaliojo kurso sekėjams, žinoma, svarbu, kad parama padėtų pasiekti keliamus tvaraus ūkininkavimo reikalavimus. Vyriausybės tikslas – didinti norinčiųjų vystyti neariminę žemdirbystę skaičių, todėl norėta išsiaiškinti, kas labiausiai atitiktų meškerę posakyje „Neduok žuvies, o išmokyk žvejoti.“ Esminės diskusijos ir kilo dėl to, kokias Fondo rėmimo investicijas finansuoti būtų tinkamiausia.
Visą tausojamosios žemdirbystės padargų komplektą sudaro tiesioginė sėjamoji, be kurios neįmanoma neariminės tausojamosios žemdirbystės pradžia, ražieninės akėčios, išmanusis tręštuvas bei purkštuvas. Fondas, žinoma, nefinansuos visos grandinės, tad šiandien labai svarbu įvertinti, kas ūkyje labiausiai mažintų kuro sąnaudas, kokių padargų reikia labiausiai: svarbiau sėjamoji, varpų šukuotuvė, tręštuvas, kokia sėjamoji – kelių ar keliolikos metrų – reikalingesnė? Be to, kas taps prioritetu skirstant lėšas – dideli ar maži ūkiai; ką labiau derėtų remti – pastangas plėsti padargų įvairovę ar skatinti siekius modernizuoti jau turimą techniką?
Iškilo ir išdirbio mechanizmo klausimas. Ar pavyks suderinti mažo ir didelio ūkio pajėgumo galimybes?

Vertinimo lentelėje gali atsirasti ir naujų punktų
Net vertinta, ar paraiškai pridės balų tai, kad jos teikėjas – Asociacijos narys.
Anot kupiškėno ūkininko Nerijaus Uldukio, perspektyvoje derėtų įvertinti ilgalaikes pastangas gerinant šalies dirvožemį, mažinant CO2 emisiją.
Tokiam siūlymui pritarė ir nepriklausomas konsultantas, agronomas Tautvydas Beinoras. Neariminė žemdirbystė reikalauja didžiulės patirties, daugybės žinių. Balų reikia pridėti tam, kuris jau žino, kokios technikos jam reikia ir kur ją naudos. Toks žinojimas ateina per ilgą laiką, o patirtį turintys neariminės žemdirbystės atstovai ir tegali tapti šaukliais, kitus raginančiais plėtoti tausojančiąją žemdirbystę“, – sakė T. Beinoras.
Kol kas Fondo paramos prioritetai – jaunieji ūkininkai ir kooperatyvai. ŽŪM atstovai vis dėlto pritarė tam, kad investicijos neišsprendžia reikalų, jei nėra kompetencijos, tad projektų vertinimo balų lentelėje gali atsirasti naujų punktų.

Perspektyvoje – apie išmokas
Rengiantieji paramos teikimo sąlygas, be abejo, turės įvertinti ir tai, kad neariminės žemdirbystės pradininkai kelerius metus skaičiuoja derliaus nuostolius, kad tvarus žemės ūkis iš esmės kuriamas ūkininko investicijomis. „Tai prabangi ūkininkavimo forma, reikalaujanti labai specifinės įrangos ir technikos“, – sakė LNTŽA pirmininkas J. Venslovas.
Anot pakruojiškio, UAB „Alfa Agro“ vadovo, Virginijaus Beinoro, Vyriausybė irgi turi suvokti galutinio tikslo esmę ir principus, skatinti siekiančiuosius emisijos mažinimo. Neariminė žemdirbystė nėra vien traktorius ar sėjamoji. Tai visa sistema, paremta minimaliu dirvos judinimu, maksimaliu dirvos paviršiaus padengimu augančiais augalais ir jų liekanomis, maksimalia bioįvairove dirvos paviršiuje bei pačioje dirvoje. Koks dirvožemis yra geras ir kaip jis padaromas geru? Tai lemia žemės įdirbimas ir technika, tręšimas ir sėjomaina. LNTŽA pirmininko J. Venslovo teigimu, neariminės žemdirbystės atstovai sutinka dar labiau mažinti trąšų kiekį, betgi pagaliau turi būti nustatytas ir to kieko panaudojimo atskaitos taškas.
Būtina vertinti, kiek ūkininko padaryta, kad atitiktų šiandieninius klimato raidos reikalavimus? V. Beinoras ir siūlė perspektyvoje suformuoti žemės derlingumo siekio paketą, nustatant CO2 emisijos lygį hektare ir už kiekvieną tvarios žemdirbystės hektarą mokėti išmoką – tai leistų tvarios žemdirbystės sekėjui nusipirkti techniką tokią, kokios reikia, apsaugotų nuo pagundos Fondo paramos prašyti tiems, kurie padargą naudos tradicinėje žemdirbystėje. 

Neariminės žemdirbystės ūkininkai norago neatsiprašinėja
Vos prieš kelerius metus niekas Lietuvoje negalėjo įvardinti, kiek ūkininkų vysto neariminę žemdirbystę, kokie plotai apdirbami vadovaujantis būtent tokia ūkininkavimo filosofija. Jos atstovai padarė daug visuomeninio darbo, kad CO2 emisiją mažinantis ūkininkavimo būdas būtų pastebėtas, be to, įvertintas už deramą paramą valstybei siekti geresnių klimato raidos rodiklių. Šiandien ūkininkai jau kalba apie tai, kam reikalingas penkerių metų projektinis laikotarpis: negi manoma, kad jam pasibaigus tausojamosios žemdirbystės atstovai vėl ims arti savo laukus?Pavyzdžiu tapo susitikimo dalyvių aplankyti LNTŽA pirmininko, Kalvių km. ūkininko J. Venslovo pasėlių laukai. Jau septynerius metus šiuo principu dirbantis ūkininkas neatsiprašinėja norago ir rodė gražius tarpinių kultūrų plotus, puikų žiemkenčių lauką, žaliuojantį net sunkioje molingoje dirvoje. 

Ne dėl projektinių lėšų
Dar laukia ne vienas LNTŽA ir Vyriausybės atstovų susitikimas, abipusiai siūlymai, kaip paskirstyti 8 mln. eurų didinant neariminės žemdirbystės efektyvumą ir tokio ūkininkavimo sekėjų skaičių.
Labai tikimasi, kad pavyks gražiai „ūkininkauti“ ir su Aplinkos ministerija. Su jos atstovais kol kas nepavyksta organizuoti susitikimo.
Po renginio du Biržų rajono ūkininkai buvo patvirtinti naujais LNTŽA nariais. Anot ūkininko Gintaro Greviškio, į Asociaciją jungiamasi ne dėl projektinių lėšų, o dėl galimybės susitikti su bendraminčiais ir dalintis patirtimi.
  LNTŽA inf.


 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Asociacijos organizuotoje Lauko dienoje

 Š. m. birželio 11 d. buvo organizuota lauko diena „Praktinė ūkininkų patirtis, taikant neariminę tausojamąją žemdirbystę“, kurioje dalyvavo ministras Kęstutis Navickas ir didelis būrys ūkininkų, Asociacijos narių. Ministras labai aktyviai domėjosi neariminės žemdirbystės technologijomis, bendravo su ūkininkais ir vizito įspūdžiais pasidalino savo facebook paskyroje.
 Lauko dienos metu buvo galima apžiūrėti pasėlius, stebėti, kaip laukuose dirba tokiam ūkininkavimui skirta technika, aptarti esamas neariminės tausojamosios žemdirbystės problemas bei ateities perspektyvas, planuojamus neariamųjų technologijų plėtrai skirtus paramos instrumentus naujuoju ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu.
 Lauko dienos metu buvo lankomasi pas ūkininkus Aleksandrą Kireilį (Naiviai, Skapiškio sen., Kupiškio r.) ir Joną Venslovą (Kalviai, Kamajų sen., Rokiškio r.).
 Daugiau informacijos apie renginį čia:
https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/nearimine-zemdirbyste-nauda-ir-zmogui-ir-gamtai
https://zum.lrv.lt/lt/galerija/lietuvos-nearimines-tausojamosios-zemdirbystes-asociacijos-organizuotos-lauko-dienos

Su LNTŽA nariais susitiko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas

 Nuotoliniu būdu vykusio susitikimo metu aptarti aktualūs dirvožemio išsaugojimo, erozijos mažinimo, tvaraus ūkininkavimo klausimai, kuriuos sprendžia jau metus savo veiklą vykdanti Asociacija. Ministras K. Navickas ne tik susipažino su Asociacijos veikla, bet ir išreiškė palaikymą dirvožemio tausojimo idėjoms, patikindamas, kad tam tikri palankūs tokiam ūkininkavimui sprendimai bus priimti jau netolimoje ateityje. Kaip teigiama ŽŪM pranešime, šie metai bus išnaudoti rengimuisi realizuoti naujas priemones Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. ,,Noriu, kad, atsižvelgiant į žemdirbystės specifiką, nuo 2023 m. Kaimo plėtros programoje įvyktų kokybinis pokytis“, – sakė K. Navickas.
 Plačiau apie susitikimą - https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/neariamosios-zemdirbystes-technologijos-geras-budas-issaugoti-dirvozemio-sveikata


 

Aptarti aktualūs tiesioginės sėjos klausimai

2020 m. spalio 6 d. Ukmergės r. Krikštėnų dvare įvyko Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės (LNTŽA) ir Lietuvos grūdų augintojų (LGAA) asociacijos organizuotas seminaras – diskusija tiesioginės sėjos klausimais. Renginyje dalyvavo ne tik minėtų asociacijų nariai, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (nuotoliniu būdu), verslo, mokslo sričių atstovai. Susitikimo metu ne tik dalintasi tiesioginės sėjos taikymo patirtimi, bet ir diskutuota dėl to, kokias technologijas galima priskirti neariminei žemdirbystei, kaip ji turėtų būti skatinama ir remiama, siekiant apsaugoti ar pagerinti dirvožemį kaip svarbiausią sausumos ekosistemos dalį.
Plačiau apie renginį skaitykite čia:
https://www.manoukis.lt/naujienos/renginiai/dvi-asociacijos-diskutavo-del-nearimines-zemdirbystes-remimo
https://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/nearimine-technologija-ja-taikanciu-ukininku-akimis
https://www.grokiskis.lt/zeme/ukininku-akiratyje-nearimine-zemdirbyste

 


 


Ministras A. Palionis susitiko su Asociacijos atstovais
2020 m. liepos 15 d. Rokiškio rajone su Asociacijos nariais susitiko žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Susitikime taip pat dalyvavo Rokiškio r. savivaldybės mero patarėjas Vytautas Saulis ir ŽŪM atstovai.
Ministras aktyviai domėjosi neariminės technologijos taikymu - apžiūrėjo pasėlius, stebėjo, kaip laukuose dirba tokiam ūkininkavimui skirta technika, situaciją išsamiai aptarė su ūkininkais - LNTŽA nariais, atvykusiais iš Anykščių, Kupiškio, Mažeikių, Radviliškio, Rokiškio ir Švenčionių rajonų. Ūkininkai pasinaudojo galimybe užduoti nemažai juos dominančių klausimų, susijusių su neariminės žemdirbystės plėtros galimybėmis.
Apie ministro vizitą ir jo rezultatus informaciją skelbia ir ŽŪM:
Ministerija palaiko neariamųjų technologijų plėtrą

Žemės ūkio produkcijos gamyba daro didelę įtaką klimato kaitai. Viena iš priemonių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio, yra neariamosios technologijos diegimas, todėl numatoma didinti šiuo būdu dirbamų žemių plotus ir investuoti į tam reikalingą techniką. Šią savaitę žemės ūkio ministras Andrius Palionis lankėsi Rokiškio rajone, kur susitiko su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos nariais, apžiūrėjo pasėlius ir laukuose dirbančią techniką, aptarė ateities perspektyvas.
Žemės dirbimas, atsižvelgiant į pasirinktą žemdirbystės sistemą, meteorologines sąlygas, būdingas skirtingiems šalies regionams, į dirvožemio savybes, augalinių liekanų charakteristikas ir kitus veiksnius, gali keisti šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos intensyvumą tiek iš dirvos, tiek ir iš žemės ūkio mašinų.
Neariamosios žemdirbystės technologija ne tik leidžia mažinti CO2 emisijų išsiskyrimą į atmosferą, bet ir sumažina žemės dirbimo kaštus. Dirbant šia technologija sunaudojama mažiau kuro žemės paruošimui, trąšų, augalų apsaugos produktų, mažėja pačių operacijų skaičius. Neariamosios technologijos naudojimas išsaugo dirvožemio viršutinio sluoksnio mikroflorą, sumažina dirvožemio eroziją.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariamosios žemės ūkio technologijos iki 2030 m. būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. Šių metų pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje sudaro 243 tūkst. ha, o neariamąsias technologijas taiko 1 641 ūkiai.
Vyriausybės patvirtintame Ekonomikos DNR plane numatyta paremti neariamųjų sėjamųjų įsigijimą. Žemės ūkio ministerija, siekdama skatinti neariamųjų technologijų plėtrą, planuoja 2021 m. pradėti paramos paraiškų rinkimą.
Naujuoju ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu ŽŪM taip pat planuoja neariamųjų technologijų plėtrai skirtus paramos instrumentus.


 

LNTŽA nariai aptarė aktualius klausimus
2020 m. birželio 23 d. Rimšionių km. Rokiškio r. įvyko Asociacijos esamų ir būsimų narių susirinkimas. Jame dalyvavo daugiau kaip 30 ūkininkų iš įvairių Lietuvos regionų.

Susirinkimo metu buvo pristatyta Asociacijos taryba, aptarti aktualiausi tiek ūkininkus apskritai, tiek Asociacijos narius dominantys klausimai, susiję tiek su būsimu ES finansiniu laikotarpiu, tiek su gamtos nulemtais ūkininkavimo iššūkiais.
Be to, aptarti stojamojo ir nario mokesčio klausimai, diskutuota apie tai, kas galėtų būti LNTŽA nariais. Nutarta, kad asociacijos nariais gali tapti visi besidomintys ar jau praktikuojantys tausojamąsias žemdirbystės technologijas.
Tikėtina, kad šis sprendimas sudarys sąlygas augti Asociacijos narių gretoms.
Plačiau apie susirinkimą skaitykite čia:

 

  

 

 

LNTŽA atstovai susitiko Žydrūno Kepalo ūkyje
2020 m. liepos 1 d. Asociacijos vadovas Jonas Venslovas ir Asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Marijus Janušauskas lankėsi Mažeikių r., kur neariminės žemdirbystės technologiją sėkmingai taiko ūkininkas Žydrūnas Kepalas, tapęs vienu iš pirmųjų LNTŽA nariu.
 Ž. Kepalas nuoširdžiai dalijosi patirtimi - jo ūkyje sėjamąja Vaderstad Seed Hawk žirniai sėjami išlaikant 25 cm tarpueilius, jie auga itin vešlūs, padengia visą lauką (žr. nuotraukas). Be žirnių, ūkininkas augina kviečius, kvietrugius, visas kultūras sėdamas tiesiogiai.
Susitikimo metu buvo aptarti tiesioginės sėjos privalumai, pasidalinta trijų skirtingų regionų ūkininkų patirtimi.


Parašykite
Paskambinkite
Žemėlapis
Apie